Spalio 10 d. pristatyta istorikės Joanos Vigos Čiplytės monografija „Vladas (Ladas) Natkevičius“, skirta diplomato dr. Vlado Natkevičiaus 125-osioms gimimo metinėms pažymėti. Tai pirmasis tokio turinio leidinys apie V. Natkevičiaus gyvenimą, diplomatinį darbą, visuomeninę veiklą ir kūrybą.   Knyga sudaryta remiantis gausia archyvine medžiaga ir spauda. Pirmajame skyriuje pateikiama biografija, antrajame – ištraukos iš autorės knygų, straipsniai, pranešimai ir kt. Pagrindinės leidinio temos – savanorių raitelių šimtinės ,,Geležinis Vilkas“ steigimas, Paryžiaus universitete apgintos disertacijos Lenkijos okupuoto Vilniaus problemos analizė, Suvalkų sutarties sulaužymas, darbas Lietuvos pasiuntinybėje Paryžiuje,  nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro pareigos  Maskvoje 1939–1940 m. Sovietams okupavus Lietuvą, dr. Vladas Natkevičius su šeima pasitraukė į Vakarus. Gyveno Austrijoje. Būdamas 52-ejų, netikėtai susirgo ir 1945 m. gegužės 25 d. mirė. Palaidotas Austrijos Tirolyje, Šrunso kapinaitėse.   Tai ketvirtoji Joanos Vigos Čiplytės knyga, skirta Lietuvos diplomatams. Jau išleistos jos knygos apie Petrą Mačiulį, Joną Aukštuolį ir Eduardą Turauską. J. V.  Čiplytė taip pat yra knygų ciklo apie tautines mažumas, „Politologijos pradmenų“ ir kitų leidinių autorė.  

Spalio 11 d.vyko Ritos Rudžionienės tapybos darbų parodos „Ieškojimas“ atidarymas     Didžioji dauguma mano kūrinių yra „nekilnojami“ – jie nutapyti ant sienų privačiuose namuose, butuose, įstaigų biuruose ar fojė, net ant didžiulės lauko sienos. Šiandien  jau turiu galimybę skirti laiko ir dėmesio savo polėkiams, vidiniams poreikiams bei laisviems kūrybiniams ieškojimams. Tad dabar ir jus kviečiu apžvelgti manųjų ieškojimų kelią. Nes kūryba be atsako – kaip vienpusė meilė... – apie savo kūrybą kalba R. Rudžionienė.

Paskaitoje režisierius Gytis Padegimas atskleidė savo požiūrį į vieną iškiliausių teatro autoritetų – Balį Sruogą, kurį jau buvo pasitelkęs paties sukurtoje ir režisuotoje dokumentinėje fantasmagorijoje „JAH“ (Juozapas Albinas Herbačiauskas) ir „Viešoje (ne) mokslinėje konferencijoje Maironio sodne“.

Išskirtinė ir spalvinga Balio Sruogos asmenybė (1896-1947), jungė poeto, prozininko, dramaturgo, teatrologo, literatūros ir tautosakos tyrinėtojo talentus. Vis dėlto akivaizdu, kad būtent teatras buvo jo didžioji aistra, jam skyrė daugiausia energijos ir pasišventimo: įkūrė garsųjį Teatro Seminarą, recenzavo spektaklius, pasirašydamas personažų vardus primenančiais slapyvardžiais: Sirakuzinas, Ašigalis, Svajus, Markizas Tigrui Nėrkonori, Padegėlis Kasmatė ir kitais. Nesulaukęs auditorijos atsako, polemizavo pats su savimi, paneigdamas prieš tai išsakytą nuomonę, aktyviai dalyvavo  „Vilkolakio“ veikloje, parašė dramų ir komedijų. Prisiminus jo istorinę poetinę dramą „Milžino paunksmė“, galime drąsiai teigti, kad ir pats Balys Sruoga buvo Milžinas teatro paunksmėje, lig šiol nepranoktas įtaka, interesų platumu ir kūrybos gausa.

Paskaitą papildė leidinių ir dokumentų paroda "Balys Sruoga – milžinas teatro paunksmėje" iš Kauno apskrities viešosios bibliotekos fondų.

Rugsėjo 23 d. vyko žurnalisto Gintauto Genio (1956–2017 m.) istorinių romanų trilogijos „Pagaunės medžioklė“ pristatymas. Dalyvavo leidyklos „Kalendorius“ direktorius Aurelijus Noruševičius, aktorius, Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas, renginį moderavo Rimantė Tamoliūnienė.

Liepos 4 d. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje vyko žolininko, lektoriaus Mariaus Lasinsko debiutinės knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ pristatymas.

Bibliotekoje pristatėme Lilijos Valatkienės fotografijų parodą „Lietuviais esame mes gimę!“. Renginio metu vyko vieša paskaita-diskusija su kultūrologu, buvusiu ilgamečiu Australijos lietuvių bendruomenės pirmininku Vytautu Jonu Juška. Buvo kalbama apie Pasaulio Lietuvių Bendruomenės kūrimą, jos raidą ir iššūkius, pristatyta Lietuvių Charta. 

Bibliotekoje jau 4-tą kartą buvo švenčiama Blumo diena, kurios šūkis „Miškakirty, patausok šį medį“. Kadangi „Ulise“ rašoma apie viską, taip pat ir apie medžius, pasirinkome šią aktualią temą.

Džoisavome ir džiazavome kartu su „Uliso“ vertėju Jeronimu Brazaičiu-Jaru, aktoriais Dainiumi Svobonu, Alma Masiulionyte, muzikais Gražvydu Januškevičiumi ir Tomu Kukta, bibliotekininkėmis Loreta Jonikiene ir Odeta Pranckevičiene-Jasaityte. Maloniai nustebino sutartinių giedotojų grupė „Kadujo“, kartu su folkloro ansambliu „Saulėlio“ renginio pabaigoje giedojusi sutartines Mažajame ąžuolyne po ąžuolu.