Lapkričio 8 d.  Kauno apskrities viešoji biblioteka kvietė į filosofo ir visuomenės veikėjo Arvydo Juozaičio naujausios knygos „Tėvynės tuštėjimo metas. 2000-2017 m.“ pristatymą.

„Tėvynės tuštėjimo metas“ – knyga takoskyra, kurią A. Juozaitis rašė septyniolika metų. Joje sudėtos esė rašytos išgyvenant nūdienos Lietuvos valstybingumo zenitą ir valstybingumo nuosmukį.

Kauno apskrities viešoji biblioteka lapkričio 5 d.kvietė į Motiejaus Jakubausko knygos „Totoriai šimtmečio laikotarpiu Lietuvoje (1918-2018)“ pristatymą.

Motiejus Jakubauskas – Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko pavaduotojas, tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Tautinių bendrijų tarybos narys.

Autorius surinko ir chronologine tvarka sudėjo informaciją, kurioje paminėti totoriai ar įvykiai, sietini su totoriais. Turbūt nedaugeliui žmonių buvo žinoma, kad Lietuvoje gausu upelių, miškų, kalnelių, gyvenviečių pavadinimų, kildinamų iš totorių etnonimo. Išties reikėjo daug laiko ir pastangų iš įvairių šaltinių surinkti ir susisteminti informaciją apie totorių įsikūrimą LDK, Lietuvos totorių bendruomenių gyvenimą įvairiais laikotarpiais, atskirų žmonių pasiekimus ar įvykius, kuriuose jie paminėti, Lietuvos istorijos fragmentus, lietuvių autorių grožinės literatūros kūrinių vertimus į totorių kalbą ir kt.

Paroda atidaryta spalio 25 d.

Tai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikėjo, Nepriklausomybės Akto signataro, Vytauto Landsbergio asmens sargybinio, kauniečio ir žaliakalniečio A. Patacko interviu pagrindu ir jo paties artimųjų, bendražygių asmeninių archyvų nuotraukomis sukurtas pasakojimas apie laiką ir Lietuvą, egzistavusią iki Sąjūdžio: paralelinę Lietuvą, tinklą žmonių, turėjusių stiprų vertybinį pagrindą ir norą gyventi savo gyvenimą ne melo visuomenėje.

Parodoje pasakojama apie neprisitaikėlius, nekonformistus, kurie su savimi nekonfliktavo. Nes kompromisas su sistema reiškė dvasinį susinaikinimą. „Neik su velniu obuoliauti“, – sakė A. Patackas. Visgi atsisakymas arba pareiškimas, ką galvoji, galėjo baigtis labai liūdnai: poguliu psichiatrinėje ligoninėje su diagnoze „vialo tekuščaja šizofrenija“ ir mirtimi, kaip A. Patacko vaikystės draugui Mindaugui Tomoniui, arba dešimtmečiu lageryje, socialine atskirtimi, persekiojimu, kaip Povilui Butkevičiui, kurį daug kas tuomet tiesiog vadino gydytoju, mokytoju. Po M. Tomonio tragiškos mirties, įsitraukęs į pogrindžio leidybą, A. Patackas dešimt metų šienavo pievas, dirbo geležinkelio stotyje kroviku, naktimis „Kauko“ restorano sargu. Visgi kaip ir daugelis to meto žmonių, kurie save vadino žygeiviais, romuviečiais, eucharistininkais, kraštotyrininkais, sugebėjo gyventi pilnavertį, tikrą gyvenimą už sistemos ribų.

Apie pogrindžio disidentų tinklą Kaune, kuris pradėjo formuotis maždaug nuo 7 dešimtmečio, žinoma nedaug. Gal todėl, kad to laiko amžininkai ir jų artimieji yra išsiugdę gebėjimą kalbėti atsargiai, pasitikrinti pašnekovą. Gal todėl, kad nuotraukos, kurių negalėjo būti, bet kurios visgi yra, skirtos ne viešumai, bet šeimos atminimui. Niekas asmenukių, susirinkę į slaptas paskaitas ar vakarones, nesidarydavo, tik šimtais leisdavosi į „nacionalines ekspedicijas“ Daukanto keliu, švęsdavo Rasos šventes, važiuodavo į etnines lietuvių žemes Baltarusijoje, Karaliaučiaus srityje, rinkdavosi grupelėmis butuose, diskutuodavo apie Lietuvos istoriją, kultūrą, skaitydavo nakčiai paliktą „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“, dalindavosi knygomis, pogrindžio spaudiniais. Visa tai atvedė į virsmą – Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybę.

Paroda atskleidžia keturias temas:
Neginkluoto pasipriešinimo judėjimo pradžią, baltiškosios ir krikščioniškosios Lietuvos paieškas.
Pogrindžio leidybos laikotarpį, pasibaigusį suėmimu.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą Kaune, Kauno Sąjūdžio Sekmadieninės lietuvių kultūros mokyklos įsteigimą.
A. Patacko su bendražygiais parengtų pogrindžio spaudinių, veikalų apie baltiškąją ir krikščioniškąją kultūrą, knygų, išleistų nepriklausomybės laikotarpiu, ekspoziciją.

Kauno apskrities viešoji biblioteka spalio 19 d. kvietė į KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo Mindaugo Bertašiaus monografijos „Priešistorinė Marvelės bendruomenė: kultūrinės ir socialinės raidos aspektai“ pristatymą. Renginyje dalyvavo autorius ir jo kolega prof. Saulius Keturakis.

Spalio 12 d.susitikimas su keliautoju, gydytoju, fotografu Valentinu Kabašinsku. „Istorija, pavadinta ,,Kažkur Lietuvos pakraštyje“, buvo apie kelionę dviračiais aplink Lietuvą. Per 24 dienas su Lietuvos karių asociacijos (LKA) Keliautojų klubu įveikėme 1 900 kilometrų. Kokia Lietuvos pakraščių istorija, gamta, ką dainuoja ir kalba ten žmonės, kaip jie šventė mūsų valstybės Šimtmetį – visa tai bus galima pamatyti ir išgirsti. Tikiu, kad daugelis mūsų naujai susipažins su Tėvyne, o tie, kurie visgi nusivils pasakojimu, bus apdovanoti specialiais prizais“, – šmaikštavo Valentinas Kabašinskas ir išpasakojo ne vieną istoriją iš šios nepaprastos kelionės.   Valentinas Kabašinskas, akupunktūros specialistas, dar 2008 m. dviračiu nuvažiavo beveik 13 tūkst. kilometrų senuoju Šilko keliu nuo Atėnų iki Pekino. Šio žygio įspūdžiai ir akimirkos užfiksuotos fotoalbume „Lietuva Šilko kely“. 2010 m. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje eksponuota ir kelionių dviračiais fotografijų paroda „Kitoks pasaulis keliaujant dviračiu“. Dviračiu išmaišęs Lietuvą ir didelę dalį pasaulio, 2016 m. Valentinas Kabašinskas leidosi į kelionę po Naująją Zelandiją, kur patyrė nepamirštamų nuotykių, o šiais metais vėl grožėjosi Tėvyne.

 Spalio 10 dieną pristatyta fotomenininko Roberto Misiukonio retrospektyvinė paroda „Sapnovizija“. Tai įvairiais laikotarpiais, pasitelkus ir skaitmenines technologijas,  sukurtos fotografijjos. Subtilios, jautrios, jungiančios gamtinius motyvus ir aplinkos detales. Autorius dažnai pasitelkia sudvigubintą vaizdą, kurio pirmajame ar antrajame plane – moters portretas ar aktas. Netikėti sugretinimai, niuansuotas rakursas, spalvinis tonas, suteikiantis fotografijoms siurrealistinės magijos, yra išskirtinis šios parodos bruožas. Emocine išgyvenimo dinamika ir mintimi paženklintuose darbuose simboliškai ryškėja naktinio sapno vizijos ar dienos realybės fragmentai, jų dermė.

Parodos-instaliacijos „Kelyje LT“ atidarymas rugsėjo 28 d.
Paroda pasakoja Šimtmečio kelionių ir keliautojų istorijas. Tai priminimas, kokių neeilinių asmenybių būta Lietuvoje, kaip norėta pažinti pasaulį mūsų valstybei žengiant pirmuosius žingsnius, ir į kokius išskirtinius žygius lietuviai leidžiasi šiandien.

Ar esate girdėję apie skandalingą Kazio Pakšto idėją Lietuvą įkurdinti Afrikoje? O apie Antano Poškos ir Mato Šalčiaus kelerių metų klajones po Europą ir Aziją? Galbūt prisidėtumėte prie jaunimo, Sibiro platybėse keliančio kryžius apleistose tremties vietose, arba leistumėtės Nemunu kaip Nacionalinės ekspedicijos dalyviai? Žavitės alpinizmu ar aviacija? Jums skirti pasakojimai apie Vladą Vitkauską ir Lietuvos trispalvę ant Everesto, ANBO eskadrilės ir „Lituanicos“ skrydžius. Ne mažiau įtraukiančios žygio žemaitukais prie Juodosios jūros arba jachtos „Ambersail“ plaukimo aplink pasaulį istorijos.
Parodos-instaliacijos dizainą kūrė Edvinas Binderis ir Donatas Beniulis.
Projektą „Kelyje LT“ dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projektas skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Projekto rėmėjai ir partneriai: radijo stotis „Kelyje“, Lietuvos geografų draugija, VšĮ „Klajūnų klubas“, Lietuvos aklųjų biblioteka.

Rugsėjo 13 d. Kauno apskrities viešoji biblioteka kvietė į poetės Laimos Petronienės autorinės kūrybos ir trijų poezijos knygų sutiktuvių vakarą „Tik prisimink“. Vakaro metu skambėjo pačios autorės skaitoma įkvepianti, prasminga poezija, palydima afrikietiško instrumento kalimba bei tibetietiško dubens garsų. Buvo pristatomos trys autorės knygos – „ Tu – tai viskas“, „Tai – kaip sodų žydėjimas“, „Tik prisimink – juk tu esi šviesa“ – apimančios autorės kūrybos dešimtmetį ir išleistos Lietuvos šimtmečio proga. Renginyje dalyvavo viešnia iš Širvintų – menininkė, vilnos vėlimo meistrė ir L.Petronienės knygų viršelių dizainerė Oksana Graužinienė, kuri pristatė bendrą Oksanos ir Laimos kūrybinį projektą „Šiltos eilės“.