Sausio 25 d. 16 val. bibliotekoje pranešimą „Lietuva Oskaro Milašiaus publicistikoje ir diplomatinėje korespondencijoje“ skaitė prof. dr. Viktorija Skrupskelytė. Prof. dr. Viktorijos Skrupskelytės specialybė – prancūzų literatūra, kurią dėstė Čikagos universitete ir Oberlino koledže (JAV), 1996–2010 m. Vytauto Didžiojo universitete. Daugiausia straipsnių parašė lietuvių išeivijos poezijos ir prancūzų literatūros temomis, apie Oskarą Milašių – prancūzų kalba.   Oskaras Milašius – Lietuvos ir Prancūzijos poetas, filosofas, diplomatas ir pranašas. Nors nemokėjo lietuviškai, tapatino save su lietuvių tauta. Lietuvių kalbą išmoko tarpukariu, lankydamasis Lietuvoje. Visą sąmoningą gyvenimą pabrėždavo savo lietuviškąją tapatybę. Greta ypač intensyvios jo kaip poeto, vertėjo, filosofo veiklos, svarbi vieta teko diplomatijai. 1920 m. Oskaras Milašius buvo paskirtas pirmuoju nepriklausomos Lietuvos valstybės pasiuntiniu Prancūzijoje, atstovavo Lietuvos interesams Tautų Sąjungoje, tapo aktyviausiu lietuvių kultūros propaguotoju Vakarų Europoje.

Sausio 18 d. vakaras Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje prisidedant prie Fluxus Labas projekto „Antklodė Europai". Iniciatyvą perėmė Vaikų literatūros skyriaus vedėja Rasa Lolita Šukevičienė.

Nyderlanduose, Leeuwarden mieste, atsiradęs projektas skirtas bendrystei skatinti ir rekordui siekti. Visi esame skirtingi, tačiau turime vieną tikslą – antklodę Europai, kuri gal vieną apglėbs ir sušildys, o kitą kvies kurti ir pažinti. Didžiausią pasaulyje antklodę sudarys net 10 tūkst. antklodžių iš viso pasaulio. Pasibaigus projektui antklodės keliaus į labdaros organizacijas ir bus perduotos tiems, kuriems jų labiausiai reikia.

Jubiliejinės parodos (kurios atidarymas bibliotekoje įvyko sausio 16 d. 17 val.)  pavadinimas – frazė iš fotografo dienoraščio – atspindi B. Buračo aistrą fiksuoti ir dokumentuoti. Vos pamatęs etnografinių objektų turtingą sodybą, dirbančius ar švenčiančius žmones, nedelsdamas juos fotografuodavo. Parodos ekspozicijoje – 52 vienetai fotoarchyvo ir rankraštinės medžiagos iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus B. Buračo fotodokumentų kolekcijos (1921–1939 m. laikotarpio). Kadrai iš stiklo ir filmo negatyvų perkelti į fotografinį popierių ir fotodrobes.   Didelio formato fotodrobėse – žmonės, dėvintys tautinius drabužius. Tai natūralioje aplinkoje užfiksuoti dainininkai, vestuvininkai, muzikantai, Senovės dienų dalyviai iš keturių etnografinių regionų. Įrėmintose fotografijose – meistrai, amatininkai, dirbantys žmonės ir vaikai, Lietuvos kraštovaizdžiai su didingos architektūros ir etnografiniais objektais, liaudies menas ir rankraščiai. Kai kurias nuotraukas papildo B. Buračo sūnėno akademiko Antano Buračo prisiminimai.   Parodos kuratorė – menotyrininkė-etnologė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus archyvo rinkinių saugotoja Monika Gineikienė, parodą pristatė Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus etnologė dr. Inga Nėnienė, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytoja, etnologė dr. Asta Venskienė, kankliavo Milda Gineikaitė (VDU).

2018 m. sausio 10 d. Rūta ir Jonas Nenortai pristatė fotografijų ir keramikos parodą apie Islandiją.  Rūtai ir Jonui Islandija buvo vienas iš spontaniškiausių jų  vasaros pasirinkimų – lagaminus teko susikrauti per kelias dienas, viską palikti ir skristi į visiškai nežinomą šalį. 3 mėnesiai, praleisti vėjo ir ledo šalyje, gerokai  prapūtė galvas, ir menininkų pora sugrįžo su dar didesniu kūrybos bagažu ir naujomis mintimis.