Spalio 26 d. bibliotekoje vyko katalonų architekto Antoni Gaudi vakaras. Ir tik todėl, kad keliautoja, gidė Angelina Zaleckaitė pristatinėjo savo naujausią knygą „Barselona: muziejus po atviru dangumi“ (Aukso pieva, 2017). Ne tik muziejus, bet ir daugiakultūris, įvairių konfesijų miestas, garsėjantis įspūdinga architektūra, turistų skaičiumi ir UNESCO paveldo objektais.

Spalio 19 d. į susitikimą pakvietė Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovas, politikos mokslų daktaras Aurelijus Zykas. Jis pristatė savo knygą  „Japonijos skoniai ir spalvos“ („Aukso pieva“, 2017), kurioje, remdamasis asmenine patirtimi,  su nostalgija ir humoru pasakoja apie  gyvenimą dviejuose Japonijos miestuose: Tokijuje ir Kanadzavoje. Pasak autoriaus, nors rašoma apie egzotišką šalį, tai nėra tradicinė kelionių knyga, nes joje kelionių labai nedaug. Svarbiausios kelionės čia vyksta sėdint vienoje vietoje, tiesiog sukantis metų ratu, arba tame pačiame mieste riedant traukiniu.

Spalio 12 d. svečiavosi keliautojas, tinklaraščio „Pasaulio piemuo“ autorius Tomas Baranauskas. Jis keliauja nuo studijų laikų, 2011 m. net 7 mėnesius praleido Azijoje ir Vidurio Rytuose. „Fotografija – tai šviesos užrašymas“, – keletą kartų per renginį svečias kartojo šią frazę. Ir iš tikrųjų Tomas atskleidė, kokiu paros metu leistis gaudyti geriausios šviesos; kokių klaidų dažniausiai daro pradedantieji fotografuodami peizažą ir portretą. Aiškindamas fotografijos gudrybes, svečias komentavo savo nuotraukas, rodė ir pasakojo, kokį kelią nukeliavo, kol su visais galėjo pasidalyti įspūdingiausiais kadrais.

 

Spalio 6 d. viešėjo keliautojas, tyrinėtojas, publicistas, projekto „Praeities žvalgas“ autorius Šarūnas Jasiukevičius. Šį kartą jis pasakojo apie kelionę į Svalbardo archipelgą, esantį maždaug pusiaukelėje tarp Europos ir Šiaurės ašigalio. Svalbardas yra toli į šiaurę už poliarinio rato, ten nėra nė vieno medžio, draudžiamos katės, nevalia numirti, nes nėra galimybės palaidoti, bet užtai didelė tikimybė papulti baltajam lokiui į nasrus.

Pirmą kartą bibliotekos istorijoje praeities žvalgo pasakojimas buvo verčiamas į gestų kalbą Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro vertėjo Manto Radavičaus. 

 

2017 m. spalio 5 d. M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas pristatė kompoziciją apie Paulių Širvį „Amžinai, amžinai neramus“. Kompoziciją atliko jos autorius aktorius Česlovas Stonys, aktoriai Saulius Sipaitis ir Pranas Zaremba.

Kompozicija „Amžinai, amžinai neramus“ kaip mozaika sudėliota iš P. Širvio ir jo Vienintelės prisiminimų, laiškų, Poeto kaimynų, draugų ir nedraugų minčių apie Jį ir dainų pagal Jo tekstus.

Nuo išdavystės, pasipūtimo, primityvizmo Generolų poezijoje Poetas bėgo į kavines, užkandines, jūrą, absoliučią Vienatvę. Taip gimė geniali Poezija, taip save naikino Poetas. Tačiau ir Poezija, ir Poetas išliko mūsų širdyse.

 

Rugsėjo 26 d. į koncertą „Muzikinės pažintys“ pakvietė smuikininkė Ilona Klusaitė ir gitaristas Esteban Colucci. Skambėjo kompozitorių Rene Eespere (1953, Estija)  ir Astor Piazzolla (1921–1992, Argentina) kūriniai. Skambėjo ir ilgam įsiminė gausiam smuikininkės ir svečio iš Argentinos gerbėjų būriui ir visiems, tą vakarą nepraleidusiems progos pasiklausyti nepakartojamo atlikimo gyvai.    

Rugsėjo 25 d. Lenkijos institutas Vilniuje su Lietuvos nacionaline UNESCO komisija ir Lietuvos esperantininkų sąjunga  bibliotekoje atidarė Liudviko Zamenhofo metams Lietuvoje skirtą parodą. 

LIUDVIKAS LAZARIS ZAMENHOFAS gimė 1859 m. gruodžio 15 d. Balstogėje, tada dar buvusioje Rusijos sudėtyje. Anuomet tai būta „tautų katilo“: lenkai, rusai, žydai ir vokiečiai. Vos sulaukęs 10 metų Zamenhofas parašė pjesę „Babelio bokštas, arba Balstogės tragedija“. Pavadinimas rodo, kad skirtingų tautybių gyventojams ten nebuvo lengva ir dėl kalbų skirtumų. Todėl Zamenhofas dar mokykloje ėmėsi kalbos mokslų, jau tuomet jam nedavė ramybės mintis sukurti bendrą kalbą, kuri padėtų susikalbėti, užkirsti kelią konfliktams ir leistų tautoms suartėti.